padangtis

padañgtis sm. (2) žr. padangtė: 1. Bėk padañgtin Ds. Jei šarka po padangčius krykščia, bus lietaus Pnd. 2. Ir žinosi, voveryte, linago, kur turėsi padangtėlį, linago (sutartinė) Brž. 3. skara: Padangtis yra kuskelė, paklėsta ant pečių mergos J. 4. I padėklas po dubeniu.